Ar žinojote šiuos faktus apie Japoniją?!
- Vienas įdomiausių faktų tas, kad japonai yra bene daugiausia pasaulyje dirbanti tauta. Kartą batų gamyklos darbininkai paskelbė streiką. Tai, kaip jie išreiškė savo protestą, atskleidžia tam tikrus faktus apie Japoniją, kuri garsėja savo darbščiais žmonėmis. Streikuotojai tiesiog toliau dirbo gamykloje ir siuvo batus vienai kojai. Šitaip gamyba nebuvo nutraukta, tačiau bendrovė negalėjo parduoti produkcijos. Kai problema buvo išspręsta, buvo pradėtas gaminti antras tos pačios poros batas. Nepralaimėjo nei bendrovė, nei darbininkai.
- Japonų kalboje yra tokia sąvoka kaip “mirtis nuo persidirbimo”. Ir tai yra vienas žodis “karoshi”.
- Nusikaltimų skaičius Japonijoje yra mažiausias pasaulyje.
- Japonija yra daugiau kaip 3000 salų archipelagas, pagrindinės salos yra keturios – Honsiu, Kiusiu, Sikoku ir Hokaidas, ir jos sudaro 97 procentus viso sausumos ploto.
- Tokijo prefektūra, į kurią įeina ir Japonijos sostinė Tokijas, yra didžiausia metropolija pasaulyje.
- Japonų gyvenimo trukmė ilgiausia iš visų pasaulio gyventojų, o raštingumas siekia beveik 100 procentų.
- Japonija yra dešimta šalis pasaulyje pagal gyventojų skaičių, antra pagal ekonomikos išsivystymą po Amerikos ir trečia pagal perkamąją galią pasaulyje.
- Japonija susiduria su didžiausia žemės drebėjimų grėsme iš visų pasaulio regionų. Kasmet šioje šalyje užfiksuojama apie 1500 žemės drebėjimų.
- Japonų maistas laikomas pačiu maistingiausiu ir sveikiausiu pasaulyje.
- Japonijoje arbūzas kainuoja apie 250-300 dolerių, o sėjamasis melionas – 100 dolerių.
- Japonijoje nemandagu išsipūsti nosį viešoje vietoje ar prie svetimų žmonių atplėšti įpakuotas dovanas, o rūkyti leidžiame kone visur.
- Japonijoje yra seniausiai valdantys monarchai.
- Japonijoje daugiausia pasaulyje rūkalių, jie sudaro 60 procentų šalies gyventojų.
- Japonų kalboje yra keturi skirtingi rašybos būdai.
- Anglų kalba yra vienintelė užsienio kalba, kurios yra mokoma Japonijos mokyklose.
- Ryžius japonai valgo pusryčiams, pietums ir vakarienei. Arbata geriama per pietus ir vakarienę.
Keistenybės
Išsiskyrusios su savo draugu japonės merginos dažniausiai nusikerpa plaukus.
Kai kurie vyrai taip pat nusiskuta galvas, nes tai yra savotiška atsiprašymo forma.
Japonų firmose po aštuonioliktos valandos darbuotojai gali nusipirkti alkoholio.
Japonai “šliurpia” maistą, nes tai laikoma skanaus maisto požymiu. Jeigu Japonijoje to nedarai, šeimininkai gali nusiminti.
Daugelis japonų mielai valgo žalią arklieną.
Parengta pagal „Respublikos“ priedą „Julius/Brigita“
Valentino dienos belaukiant
Pasirodo, Tekančios Saulės šalyje vasario 14-oji iš esmės yra vyrų diena. Tądien visiems pažįstamiems vyrams moterys dovanoja šokoladą, tačiau pačios negauna nieko. Japonijos moterys dažniausiai yra per drovios išreikšti savo meilę, todėl manoma, kad Valentino diena yra puiki proga leisti joms parodyti savo jausmus. Tiesa, po mėnesio, kovo 14-ąją Japonijoje švenčiama moterų šventė – Baltoji diena. Tądien visas dėmesys būna skiriamas moterims.
Japonijoje pagrindinis Valentino šventės atributas yra šokoladas. Šalies gyventojai mano, kad būtent saldumynai labiausiai atitinka įsimylėjėlių dienos esmę. Tad nieko keista, jog tradicija vyrams dovanoti šokoladą per Valentino dieną yra populiari.
Šokoladas būna dviejų rūšių: giri– dovanojamas draugams ir kolegoms, bei honmei – ypatingas šokoladas, kuris dovanojamas tik pačiam mylimiausiam žmogui, jis paprastai būna kokybiškas ir brangus.
Yra netgi siūlomos pramogos, susijusios su šokoladu. Populiaraus kurorto Japonijos mieste Kumamote (Kiusiu sala) šeimininkai šv. Valentino dienos proga siūlo savo klientams šokolado vonias. Iš žemės trykštantis mineralų prisotintas gydomasis vanduo tądien yra papildomas kakavos esencija ir kakavos aliejumi.
Be to, šokolado kultas yra ir protingas šokolado bendrovių rinkodaros sprendimas. Dabar šokolado kompanijos Japonijoje parduoda daugiau nei pusę jų metinių pardavimų per savaitę prieš Valentino dieną ir per savaitę prieš Baltąją dieną, kai vyrai, atsidėkodami moterims, jas dažniausiai pradžiugina balto šokolado dovanėlėmis.
Gan nauja tradicija meilės dienai galima įvardyti vienišių piligrimų kelionę, prašant meilės. Vasario 14d. išvakarėse japonų grupelės persikelia per Ashino-ko ežerą Fudzijamos papėdėje, po to pėsčiomis mišku keliauja į mažą raudoną Kuzuryu šventovę, kad šioje šventoje vietoje pasimelstų ir paprašytų meilės.
Daugiau nei tūkstančio metų senumo šventykla, kurios pavadinimas reiškia „devyngalvis drakonas“, ėmė traukti vienišus žmones po to, kai kažkokie piligrimai paskelbė, jog jų maldos dėl meilės ir romantiškų ryšių buvo išgirstos.
Kalbant apie žodį meilė, japonai turi du žodžio atitikmenis: koi ir ai. Koi žodis reiškia meilę be seksualinio aspekto, tai labiau romantiškos meilės žodis. Ai labiau tinka tradiciniam meilės apibrėžimui. Jei koi gali būti savanaudiška meilė, tai ai yra tikroji meilė. Koi – visada labiau norėjimas, ai – davimas.
Vaikinai, jei nusprendėte prisipažinti meilėje japoniškai, tai vasario 14d. nėra pati tinkamiausia diena, o, mielosios merginos, Jums derėtų išmokti šią frazę “Kimi o ai shiteru”. Tiesa, stipriosios lyties atstovai galės šią fražę pasakyti širdies damoms kovo 14d.
Suši, seniau Japonijoje, buvo naudojamas, kaip žalios, išvalytos žuvies, konservavimo metodas. Tarp virtų ryžių, žalia išvalyta žuvis, kartu tarp druskos sluoksnių būdavo susukama ir prispaudžiama sunkiu akmeniu. Suši patiekalas, pirmą kartą atsirado Edo miestiečių tarpe, jis buvo varguomenes, nepasiturinčių miestiečių, pagrindiniu patiekalu. Jie, susuktus ryžius su žuvimi valgydavo rankomis. Bėgant laikui, suši patiekalas vis labiau skverbėsi į įvairius, visuomeninius sluoksnius. Įsiskverbiant į aukštesniojo lygio visuomenės sluoksnius, formavosi suši kultūra. Pirmoji suši forma, kaip manoma buvo pagaminta dar prieš tūkstantį metų Japonijoje ir jos pradininku laikomas Hanaya Yohei.
Suši kultūra, apskritai sušis, kaip terminas gali būti vadinamas bet koks patiekalas, kuris yra pagamintas iš virtų ryžių, kurie yra pasaldinti ryžiu actu. Atsiradus suši kultūrai, ir pamėgus juos turtingajam sluoksniui, sušis valgomas tik specialiomis bambukinėmis lazdelėmis, bambukinės lazdelės yra supjaustomos į pailgas, siaurėjančias lazdeles. Dažniausiai bambukinės lazdelės būna sujungtos viena su kita, tam kad jos džiūtų tolygiai ir jas naudojant suši valgymui, nesijaustų bambuko drėgmė. Prieš valgant suši, bambukinės lazdelės trynimo tarp rankų judesiu yra perskiriamos. Sušis yra nepjaustomas, nelaužiamas ar kaip kitaip nedalijamas, nesmeigiamas šakute, kad nebūtų išardomas. Suši skonis turi būti juntamas, vieno kąsnio metu.
Japonijos vakarų restoranuose ir pas mus Lietuvoje, labiausiai yra paplitę suši rinkiniai, tikrasis sušis turi būti gaminamas prie kliento akių, suši sukėjas / meistras / sušistas, turi klientui papasakoti apie kiekvieną gabaliuką, kurį klientas suvalgęs pasako savo nuomonę.
Prie kiekvienos suši rūšies visada yra patiekiama sojos, imbiero ir wasabi krienų. Šie tris ingredientai yra naudojami valgant suši tarp atskirų gabaliukų, tam, kad suši skoniai būtų labiau išryškinti ir skoniai nesusilietų.
Nigiri sušis – sezamo aliejumi ištepta ranka iš šiltų ryžių daromas nedidelis rutuliukas, šiek tiek suplojamas, dedamas wasabi, o ant viršaus klojamas produktas. Priklausomai nuo produkto, ant viršaus gali būti dedamas imbieras, aprišama svogūno laišku, pilamas padažas.
Maki sušis – ant ištiesto specialaus kilimėlio klojamas jūržolių nori lakštas, išdėstomi ryžiai, dedama eilutė produkto, aptepama wasabi ir suvyniojama. Tada gauta „dešrelė“ supjaustoma.
Temaki sušis – imamas nedidelis lakštas nori, ant jo dedamasi ryžių, produkto, krienų ir susisukama į tūtelę, kol nori nesuminkštėjo, valgoma. Kiekvienas darosi pats.
Chiraši sušis – į dubenėlį dedami paruošti ryžiai, patepama krienais, o ant viršaus gražiai išdėstomi produktai. Valgoma lazdelėmis. Ši sušio rūšis labai populiari per hinamatsuri šventę. žr. (Japonijos šventės).
SUŠI ir BALTAS VYNAS
Vynas dar prieš daug metų, daugumai žmonių kėlė asociacijas tokias kaip, branda, didžiausios plantacijos vynuogynų, tamsieji vynų rūsiai, gilios tradicijos. Šiai dienai, vyną ir vynuogininkystę, galėtumėm priskirti menui. Vynuogininkystė yra tapusi tikru menu ir paplitusi po daug šalių, kurios didžiuojasi savo auginamais vynuogynais, kurie padaro dar vieną pasaulio stebuklą savo kraštovaizdžio grožiu. Tarp daugumos šalių garsiausiais vynais garsėja Čilė, Ispanija, Italija, Vokietija, Argentina, Prancūzija. Šiandien vynas, baltas vynas, sausas arba pusiau sausas skaitomas kaip labiausiai tinkamu vartoti alkoholiniu gėrimu kartu su jūros gėrybėmis. Suši ir yra jūros gėrybių „rinkinys“ kuri skanaujant, galima dar labiau pabrėžti,pajausti jūros gėrybių skonį. Tik baltas, sausas vynas tinka vartoti kartu su jūros gėrybių patiekalais. Raudonas vynas, tiek sausas, tiek saldus tinka tik prie mėsos patiekalų. **Gurmanų ir ekspertų patarimas. „SUSHI WAY“ atrinkti vynai, kuriuos siūlome įsigyti.
TOKIJAS (TOKYO) ir suši
Kaip miestas jis skaitomas vienas iš didžiausių Japonijos prefektūrų. Tokijuje yra įsikūrę imperatoriškieji rūmai bei Japonijos vyriausybė.
Tokijas faktiškai skaitomas Japonijos sostine ir vienu iš didžiausiu pasaulio miestu, kuriame gyvena daugiau kaip 12 mln. gyventojų.
Šis miestas neįsivaizduojamas be suši, suši Tokijuje yra vienas iš populiariausių patiekalų.
„SUSHI WAY“ būtenti šį rinkinį ir sukūrė pavadinimu „TOKYO“, nes jis atskleidžia šio didingo miesto gyventojų pamėgtus pačius populiariausius sušius.
Jau dabar jį galite užsisakyti bei pajusti „TOKYO“ miesto pulsą ir mėgautis nepakartojamų skonių įvairovę. Šis rinkinys tapo vienu iš populiariausių mažųjų „SUSHI WAY“ rinkinių. TOKYO SUŠI RINKINYS
Rinkinį sudaro keturi skirtingi sušiai:
Sake tempura,
Alaska white ,
Jambo,
Wasabi chicken.
JAPONIŠKA DUONELĖ
Tai „Sušis“ – saldžiu acto mišiniu pagardinti ryžiai su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis, vieno kąsnio užkandėlė, patiekiama susuktų ritinėlių forma. „Sušis“ yra japonų nacionalinis patiekalas, dar vadinamas „japoniška duonele“.
TARIMAI IR REIKŠMĖS
寿司 (sushi) – Sušis
エビ (ebi) – Krevetė
ウナギ (unabi) – Ungurys
マグロ (maguro) – Tunas
サケ (sake) – Lašiša
